Kodėl susergame jūros liga? Kūnas, mintys ir jūros ritmas

Gali atrodyti, kad kajutėje niekas nejuda, nors pati jachta supasi. Akys mato savo vietose liekančias sienas ir baldus, o vidinė ausis fiksuoja judėjimą. Šiuo neatitikimu grindžiamas pagrindinis mokslinis jūros ligos paaiškinimas: smegenis pasiekiantys judėjimo signalai nedera tarpusavyje taip, kaip jos tikisi.

Jei nerimaujate, kad jachtoje pasijusite blogai, verta pradėti būtent nuo to. Jūros liga yra kūno reakcija, o ne jūsų drąsos ar santykio su jūra įvertinimas. Lūkesčiai gali paveikti savijautą, o ramus kvėpavimas kartais padeda, tačiau nei optimizmas, nei atsipalaidavimas negarantuoja palengvėjimo.

Mums buriavimas – proga geriau pažinti ir jūros bangas, ir tai, kas banguoja mumyse. Tačiau norint apie tai kalbėti sąžiningai, reikia atskirti tris dalykus: kūno reakcijas, minčių įtaką savijautai ir ritmą kaip asmeninę ar dvasinę metaforą.

Kūno reakcija: kai judėjimo signalai nesutampa

Pusiausvyrą palaikyti padeda keli informacijos šaltiniai. Akys praneša, ką matote. Vidinėje ausyje esanti vestibulinė sistema fiksuoja galvos judėjimą ir padėtį sunkio jėgos atžvilgiu. Raumenys ir lytėjimo receptoriai suteikia informacijos apie kūno padėtį bei atramą. Paprastai smegenys šiuos signalus sujungia jums nė nesusimąstant.

Judančioje jachtoje šių jutimų darna gali sutrikti. Po deniu gali atrodyti, kad patalpa nejuda, nors vidinė ausis fiksuoja jos judėjimą. Apskritai gaunami signalai gali skirtis nuo tų, kurių smegenys tikisi. Šis jutimų konfliktas, dar aiškinamas kaip gaunamos ir numatomos jutiminės informacijos neatitikimas, yra pagrindinis mokslinis judesio ligos paaiškinimas.

Reakcija gali neapsiriboti skrandžio negalavimais. Kartu su pykinimu ar vėmimu gali pasireikšti galvos svaigimas, prakaitavimas, blyškumas, mieguistumas ir nuovargis. Atpažinus šiuos simptomus lengviau iškart pasakyti, kaip jaučiatės, užuot laukus, kol blogą savijautą taps sunku nuslėpti.

Kodėl gali padėti žvilgsnis į horizontą

Žvelgiant į tolimą horizontą, akys gauna atskaitos tašką jachtos judėjimui įvertinti. Žiūrint į telefoną, knygą ar atliekant darbą kajutėje, tokios informacijos trūksta. Stebėti bangas šalia jachtos taip pat nėra tas pats, kas žiūrėti į horizontą. Visuomenės sveikatos rekomendacijose patariama žvelgti į horizontą, neskaityti ir vengti ekranų, nors šios priemonės padeda ne visiems.

Kartojantis panašiam judėjimui, smegenys gali prie jo prisitaikyti – taip ilgainiui priprantama prie supimo jūroje. Tam reikia laiko, be to, organizmas gali priprasti tik prie tam tikro judėjimo. Jei per vieną plaukimą jautėtės gerai, tai dar nereiškia, kad taip pat jausitės ir pasikeitus bangavimui.

Minčių įtaka: lūkesčiai svarbūs, kaltinti savęs nereikia

Jei jau esate sirgę jūros liga, suprantama, kad prieš kitą išplaukimą galite nerimauti. Vis dėlto aiškinti pykinimą proto „pasipriešinimu nežinomybei“ būtų nepagrįsta. Taip kūno reakcija paverčiama žmogaus būdo vertinimu, tarsi labiau pasitikintis jūra būtinai jaustųsi geriau.

Tyrimai rodo, kad lūkesčiai gali paveikti judesio sukeltą pykinimą, tačiau šis ryšys nėra paprastas ir vienareikšmis. Viename kontroliuojamame eksperimente dalyviai, kuriems buvo suformuoti neigiami lūkesčiai, netikėtai nurodė jautę silpnesnį pykinimą nei kitų grupių dalyviai. Šis rezultatas – gera priežastis nesakyti žmogui, kad tikėdamasis pykinimo jis pats jį prisišauks.

Mūsų požiūris – apie nerimą kalbėti atvirai, bet nepaversti jo visos kelionės ašimi. Jei bijote jūros ligos, pasakykite kapitonui dar prieš išplaukdami. Nereikia nei atsiprašinėti, nei įrodinėti, kad ištversite. Aiškus pokalbis apie tai, kur galėsite saugiai atsisėsti ir ką darysite pajutę pirmuosius simptomus, naudingesnis už raginimą „tiesiog atsipalaiduoti“.

Kvėpavimas – pagalbos būdas, ne išbandymas

Lėtas, ramus kvėpavimas yra viena iš Jungtinės Karalystės nacionalinės sveikatos tarnybos (NHS) rekomenduojamų savipagalbos priemonių. Yra ir ribotų eksperimentinių duomenų: tyrime, kuriame dalyvavo 43 į judesio ligą linkę žmonės, išmoktas diafragminis kvėpavimas sumažino jų nurodytus simptomus per trumpą virtualų plaukimą laivu. Tai vilčių teikiantis rezultatas, tačiau laboratorinis bandymas neįrodo, kad toks kvėpavimas patikimai palengvins savijautą per tikrą plaukimą.

Galite pabandyti kvėpuoti ramiai ir neskubėdami, nesistengdami įkvėpti kuo giliau ar prisiderinti prie kiekvienos bangos. Jei vis tiek pykina, tai nereiškia, kad kvėpuojate netinkamai. Išmėginkite kitą priemonę arba paprašykite pagalbos – nėra prasmės savipagalbos būdą paversti dar viena prievole.

Energetinis požiūris: atrasti ritmą neišgalvojant ligos priežasties

Laikas jūroje gali turėti ir dvasinę prasmę. Mums „atrasti savo ritmą“ gali reikšti įsiklausyti, pajusti ryšį su aplinka ir leisti sau patirti nepažįstamą judėjimą nevertinant kiekvienos savo reakcijos. Tai būdas priimti patirtį, o ne medicininis paaiškinimas.

Šis skirtumas svarbus. Čia aptariami tyrimai nepatvirtina, kad jūros ligą sukelia „vidinės vibracijos“ ir vandenyno dažnio neatitikimas. Jie taip pat nerodo, kad dvasinės vibracijos didinimas ar mažinimas apsaugo nuo pykinimo. Metafora gali būti prasminga, tačiau jos nereikia pateikti kaip fiziologinio paaiškinimo.

Jei meditacija jums prasminga, jai gali atsirasti vietos ir jachtoje. Tačiau ji neturėtų pakeisti žvilgsnio į horizontą, profilaktinių vaistų ar prašymo kapitonui padėti. Alkoholio vengimas taip pat yra praktinis sveikatos patarimas, o ne įrodymas, kad alkoholis sumažina vibraciją ir dėl to kyla jūros liga.

Galite jausti stiprų ryšį su jūra ir vis tiek kentėti nuo pykinimo. Susitaikyti su tuo, kaip jaučiatės, nereiškia mėgautis kiekvienu pojūčiu. Kartais tai tiesiog reiškia pripažinti, kad jums bloga, ir leisti kitam padėti.

Ką numatyti prieš išplaukiant ir ką daryti plaukiant

Pasiruošę turėsite daugiau galimybių sau padėti, net jei negalite tiksliai numatyti, kaip jausitės. Žvelgti į horizontą, vengti veiklos, kuriai reikia žiūrėti iš arti, ir pasirinkti vietą arčiau jachtos vidurio – įprastos savipagalbos rekomendacijos. Užuot vaikščioję ieškodami, kur pasijusite geriau, paklauskite kapitono, kuri vieta jums būtų saugi ir tinkama.

• Prieš išplaukdami pasakykite kapitonui, jei nerimaujate dėl jūros ligos arba jau esate ja sirgę.
• Kai įmanoma ir saugu, žvelkite į tolimą horizontą, o ne į ekraną ar bangas šalia jachtos.
• Pasiteiraukite apie tinkamą vietą arčiau jachtos vidurio, kur gali mažiau supti.
• Pabandykite kvėpuoti lėtai ir ramiai, nevartokite alkoholio prieš kelionę ir jos metu.
• Jei svarstote profilaktiškai vartoti vaistus, prieš kelionę pasitarkite su vaistininku ar gydytoju.

Vaistai nuo judesio ligos paprastai veiksmingiausi, kai vartojami dar neprasidėjus supimui. Kai kurie sukelia mieguistumą, o jachtoje tai svarbu, ypač jei vairuosite, dirbsite su virvėmis ar budėsite. Pasiteiraukite, ar vaistas jums tinka, kada jį vartoti ir kokį šalutinį poveikį jis gali sukelti. Nemanykite, kad bet kuri priemonė nuo supimo tiks jūsų atveju.

Kartojantis vėmimui kyla ir dehidratacijos, arba skysčių trūkumo, pavojus. Pasakykite kapitonui ir kreipkitės į medikus, jei vėmimas nesiliauja arba išgertus skysčius išvemiate. Ilgesnė meditacija skysčių trūkumo neišspręs.

Norint pažinti jūrą, nereikia laimėti ginčo su savo kūnu. Kartais pusiausvyrą padeda atgauti žvilgsnis į horizontą, kartais – išankstinė konsultacija dėl profilaktikos ar pasakymas, kad reikia pagalbos. Verta įsiklausyti į tai, kas banguoja mumyse, bet nereikia dėl to savęs kaltinti. O kas jums padeda jūroje jaustis tvirčiau?